Valerijus Simulik Valerijus Simulik
2017 Rugsėjo 21 d. LR Seimo nario priimamasis dirba pirmadieniais nuo 11.00 iki 13.00 val.

TEISĖKŪRA

Švietimas

Vertindamas Lietuvos švietimo sistemą, galiu pasakyti, kad ji, švelniai tariant, šlubuoja: didžiulė klaida beatodairiškai uždarinėti mokyklas, o mokytojo darbą primityviai prilyginti paslaugai. Bet tai juk nėra tokia paprasta švietimo funkcija! Tai kultūros, žinių perdavimas, asmenybių formavimas – mokykloje žmogus turi būti subrandintas, paruoštas gyvenimui. Mane žavi Prancūzijos švietimo sistema – mokytojas čia yra valstybės tarnautojas, kaip ir meras, prezidentas. Visiškai kitoks požiūris nei pas mus. Iš esmės, tu juk ir dirbi, tarnauji valstybei, o ne suteiki paslaugą...

Dar įžvelgiu vieną blogybę – švietimo reforma (reformos) Lietuvoje vykdomos prievartos keliu – jei tu nemąstysi, kaip priimta ministerijoje, turėsi savo nuomonę, tuomet tavo darbą ypač griežtai vertins, ieškos prie ko prikibti ir pakenkti. O kas darosi kaimuose – mokyklos uždarinėjamos, nėra specialistų. Reikia spręsti šią problemą motyvuojant mokytojus kelionių kompensacijomis, priedais ir t.t.

O kas vyksta dabar mūsų mokyklose? Sakau atvirai – mūsų vaikai yra žalojami. Nesuprantu griežto profiliavimo – dešimtokas turi rinktis tolimesnį savo gyvenimo kelią! Mano dukra, norėdama mokytis kosmetologijos, per naktis mokėsi chemijos, nes paprasčiausiai dešimtoje klasėje negalėjo nuspręsti, ką ji veiks toliau, po mokyklos baigimo. Visoje Europoje stengiamasi duoti vaikui tvirtą pagrindą, paruošti jį universitetui, gyvenimui, ateičiai. O mūsų vaikai apkraunami per dideliu teorijos kiekiu, abitūros egzaminų metu patiria didžiulį stresą. Į egzaminų užduotis įtraukiami olimpiadų lygio ar net klaidingi uždaviniai, egzaminų metu visus lydi ribas peržengianti priežiūra, tikrinimas. Mokyklos baigimo egzaminai, kaip ir vairavimo, turėtų būti rengiami testų forma. Mokinys turėtų turėti klausimyną, pagal kurį galėtų ruoštis. Mano galva, mokinys mokykloje turi įgauti žinių pagrindus, o ne mokytis tai, ką mokosi studentai.

Ne mažiau aktuali yra ir kita švietimo dalis – papildomas ugdymas. Manau, kad reikia kuo daugiau vaikų sudominti naudinga veikla: tik taip bus mažiau problemų, susijusių su paauglių nusikalstamumu, girtavimu ir pan. O kai vaikas užimtas, kai jam įdomu, kai jo akyse tiesiog dega noras dalyvauti, laimėti, stengtis ne tik už save, bet ir už kitus – tada mažiau įdomūs būna vakarėliai, alkoholis, cigaretės. Be to, kai vaikas užimtas, kai jis randa kur praleisti laisvą laiką, ir mokslo rezultatai neretai pagerėja. Juk sakoma, kuo daugiau esi užimtas, tuo daugiau suspėji, tuo geriau planuoji ir tinkamai išnaudoji savo laiką. Įvertindamas visa tai, daug laiko atiduodu vaikų užimtumui organizuoti.

Nemažai prisidėjau prie moksleivių krepšinio lygos gyvavimo. O gyvuoja ji jau 15 sezonų. Ir dar kaip sėkmingai – dalyvaujančių ratas vis didėja. Pagrindinė moksleivių krepšinio lygos idėja – suburti tuos moksleivius, kurie nori aktyviai sportuoti, bet neatitinka reikalavimų, keliamų profesionaliems sportininkams. Jiems suteikiama galimybė sportuoti, prisidėti prie moksleivių lygos veiklos. Lyga skirta jaunesniems – moksleiviams iki dešimtos klasės bei vyresniems. Labai džiugu, kad susibūrė ir moksleivių teisėjų klubas. Jam priklauso kelios dešimtys mokinių, kuriuos treniruoja LKL teisėjas A. Ramanauskas. Iš pradžių žaidėjai nevertino savo bendraamžių teisėjavimo, na, o dabar matyti, kad jaunieji žaidėjai jau išmoko gerbti teisėjų darbą, vertinti, toleruoti. Atsirado ir šokėjų grupės. Tikslas pasiektas – vaikams įdomu, jie prisijungia prie lygos kartu su draugais.

Prieš kelis metus startavo nemažo dėmesio sulaukęs moksleivių boulingo čempionatas. Žaisti boulingą ypatingų gebėjimų nereikia, svarbu – noras. Tai puikus būdas sportuoti tiems moksleiviams, kurie neatranda savęs krepšinyje ar kitose sporto šakose. Tikrai galime pasidžiaugti aktyviu dalyvavimu, tikimės, kad norinčių prisijungti bus vis daugiau.

Jau gražia tradicija tapo ir pliažo čempionatas. Įvairios komandos – gatvės, kiemo, namo ir kitokios – gali dalyvauti Šiauliuose, prie Prūdelio vykstančiose tinklinio varžybose. Tad iš tikrųjų galimybių, ką veikti po pamokų, tikrai yra. Stengiamės organizuoti kuo įvairesnes veiklas, kad sudomintume kuo daugiau vaikų.

Be papildomo ugdymo organizavimo ir rėmimo prisidedu ir prie respublikinio „Dainų dainelės“ konkurso. Šis konkursas tęsia ilgametes tradicijas, vaikams jis duoda neįkainojamą patirtį. Deja, valstybės paramos neužtenka, tad aktyviai prisidedu prie šio ypatingo konkurso. Negalima leisti, kad toks gražus renginys, kuriame jau ne viena karta dalyvavo, liktų be paramos.

Kartu su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi organizuojame konkursą „Aš lyderis'“. Siekiame, kad aktyviai mokyklos gyvenime dalyvaujantys vaikai nebūtų pamiršti. Jiems reikia padėkoti, juos reikia paskatinti, kad nedingtų entuziazmas. Juk kuo daugiau lyderių, kurie stengiasi ir dėl savęs, ir dėl kitų, kurie siekia daugiau sužinoti, daugiau save išbandyti – tuo geriau mums visiems. Stengiamės prisidėti prie moksleivių tobulėjimo – ateityje iš jų gal bus nemažai puikių politikų, mokytojų, gydytojų, aktyvių visuomenės veikėjų. Manau, kad visi puikiai suprantame, jog būtent šiandieniniai sprendimai, veikla kurią ateitį.

Politika

Šiauliai – gimtasis miestas. Mano miestas. Aktyviai dalyvauju Šiaulių miesto gyvenime, prisidedu prie įvairių renginių, organizacijų veiklos, politinių judėjimų. Buvau vienas iš iniciatorių įkurti Šiaulių krašto bičiulių parlamentinę grupę, kurios pagrindinis tikslas – dirbti taip, kad būtų kuo naudingiau Šiauliams. Šią grupę sudaro 16 narių, kurie kovoja už miesto interesus, aktyviai dirba dėl lėšų skyrimo mūsų miestui, regionui.

Visada sakau, kad politikas turi ne tarnauti žmonėms, o dirbti žmonėms. Šiuo metu esu Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas.

   

Seimo nario darbas labai įvairiapusis, galima įvardinti kelias Seimo nario darbo dalis. Pirmoji – valstybės interesų atstovavimas užsienyje. Seimo narys išsako valstybės poziciją. Tai nemaža atsakomybė. Turi žinoti, ką ir kaip pasakyti. Prieš atstovaudamas valstybės interesams, Seimo narys prašo, kad vienu ar kitu klausimu savo poziciją pateiktų mokslininkai, įvairios tarnybos, specialistai. Pavyzdžiui, teko kalbėti mūsų valstybės vardu dėl dujotiekio tiesimo Baltijos jūroje. Išsakėme susirūpinimą dėl Antrojo pasaulinio karo metu Baltijos jūroje nuskandinto bakteriologinio ginklo. Šiomis dienomis dėl korozijos ir taip patiriama didelė žala žmogui ir gamtai, o kas gali nutikti tiesiant dujotiekį? Reikalaujame, kad būtų padaryti išsamūs aplinkosauginiai tyrimai, atsakingai įvertinta rizika, numatytos visos priemonės nelaimėms išvengti.

   

Antroji Seimo nario darbo dalis – darbas Seime. Tai ir darbas su įstatymų leidyba, ir su visais su tuo susijusiais klausimais – žmonių, organizacijų pasiūlymų svarstymas dėl įstatymų pataisų, įstatymų keitimo ir pan. Seimo nario darbas vien tuo neapsiriboja – dar nemažai dirbama komitete, įvairiose darbo grupėse, komisijose.

Trečioji Seimo nario darbo dalis yra labiausiai matoma, labiausiai pastebima. Tai atstovavimas savo miestui ir regionui. Svarbus šiuo atveju ne tik atstovavimas, bet ir lėšų gavimo klausimas. Kaip minėjau, esame subūrę Šiaulių krašto bičiulių parlamentinę grupę, kuri sėkmingai kovoja už miesto bei regiono interesus ir finansavimą.

   

Ketvirtoji darbo dalis bene sudėtingiausia – darbas su gyventojais. Sudėtinga, nes ne visada gali pagelbėti, ne visada tenkinta rezultatas, ne visada jis pastebimas. Žmonės kreipiasi įvairiais klausimais – dėl mokesčių, dėl pensijų, dėl detaliųjų planų, netgi dėl bankų. Problemos įvairiausios, ir ne visais atvejais turiu galimybę pagelbėti. Tokiais atvejais stengiuosi bent kažkuria dalimi prisidėti prie to, kad žmogaus problema sumažėtų. Dėl klausimų, susijusių su bankų veikla, aš negaliu daug pagelbėti, nes bankai privatūs. Bet visada galima stebėti, ar nepažeidžiamos žmogaus teisės, duoti žmogui patarimų, kartais tenka ir į teismą kreiptis. Nesenai žmonės kreipėsi dėl gyvenamųjų namų kieme dideliu greičiu važinėjančių jaunuolių. Per pusmetį net trys vaikai buvo sužaloti. Sprendžiame šią problemą ir išspręsime. Stengiuosi prisidėti kuo galiu – per pastarąjį laiką nupirktos kelios skalbimo mašinos, specialus čiužinys į avariją patekusiam „Dagilėlio“ nariui. Kreipiasi žmonės ir dėl paramos nekomercinių knygų, albumų leidybai. Padėti – ir pareiga, ir malonumas.

Lygindamas politiko ir pedagogo darbus, galėčiau įvardinti tokius panašumus: reikalinga kompetencija, tolerancija, mokėjimas dirbti komandoje.

2017 metų pavasario sesijos ir tarpsesijinio laikotarpio žmogaus teisių komiteto veiklos ATASKAITA


Už Šiaulius

Valerijus Simulik

Lietuvos Respublikos Seimas

LIONS klubai Lietuvoje

Asociacija Savanoriški saugos būriai