Valerijus Simulik Valerijus Simulik
2017 Lapkričio 24 d. LR Seimo nario priimamasis dirba pirmadieniais nuo 11.00 iki 13.00 val.

TEISĖKŪRA

Šiauliai – mano gimtasis miestas: čia aš gimiau ir užaugau, dabar čia gyvenu ir dirbu. Mano mama – lietuvė, šiaulietė, o tėtis – ukrainietis. Šviesaus atminimo tėtis, kiek žinau iš pasakojimų, buvo karininkas, prižiūrėdavo lėktuvus. Kai kieme vaikai užaugę svajodavo būti kosmonautais, vairuotojais ar lakūnais, aš norėjau būti toks, kaip tėtis – kariškis. O mano senelis Šiaulių centre turėjo nemažą batų dirbtuvę.

Gyvenime įvykiai susiklostė taip, kad likome be tėčio ir senelio. Mama dirbo daug, todėl mane augino močiutė. Ji daug prisidėjo mane auklėdama, ir aš, jei ne ji, gal ir nebūčiau tuo, kuo dabar esu. Iš vaikystės prisimenu nemažai nuotykių, įvykių, bet vienas ryškiausių – tetos padovanota įspūdinga žaislinė mašina, kurios dar niekas mūsų rajone nebuvo turėjęs.

Mokykla

Pradėjau lankyti Pabalių pradinę mokyklą. Nuo pirmųjų mokslo metų atsirado potraukis tiksliesiems ir gamtos mokslams. Kalbos mokslai nepatiko, gal todėl ir nelabai sekėsi. Nors kalbos nepatiko, bet knygas skaityti labai mėgdavau. Ir dabar nemažai skaitau. Labiausiai patinka nuotykių ir fantastikos žanras. Vaikystėje ypač žavėdavo knygos apie indėnus... Na, o dabar be mokslinės literatūros, kuri reikalinga man, kad galėčiau tobulinti profesines žinias, savo pomėgio nepamiršau, dažnai į rankas paimu fantastinės ar nuotykinės literatūros knygą.

Jei reiktų įvertinti save, kaip mokinį, galėčiau pasakyti: pirmūnas nebuvau, bet buvau stropus mokinys, vyresnėse klasėse buvau dažnas chemijos, biologijos, fizikos olimpiadų dalyvis. 1984 m. baigdamas mokyklą, taip pat baigiau jaunųjų matematikų, jaunųjų fizikų mokyklas „Fotonas“. Aišku, teko ir iš pamokų pabėgti, ir pokštų iškrėsti. Kaip kitaip? Mokytojus tais laikais gerbdavo labiau nei dabar, todėl jiems kokią išdaigą nė minties nebūdavo iškrėsti. Deja, dabar vaikai jau praradę pagarbą mokytojui... Na, o mes kokią šunybę mokytojus pavaduojantiems studentams sugalvodavome - tai adatėlę padėdavome, tai kokį lapelį priklijuodavome.

O jei rimtai – į mokslus jau nuo pradinių klasių žiūrėjau rimtai. Ypač patikdavo fizikos pamokos, o šio dalyko mokytojas S. Velička suvaidino nemažą vaidmenį mano gyvenime. Jis mokė mus ne sausai „iškalti“ teoriją, o mąstyti, dirbti ir mokėti surasti reikalingą informaciją. Kai dabar pasikalbu su buvusiais klasės draugais, daug kam iš jų šis fizikos mokytojas, kurį tarp savęs su pagarba vadindavome Džauliu, paliko didžiausią įspūdį iš mokyklos laikų. O su klasės draugais, „keturioliktukais“ (baigėme Šiaulių keturioliktąją vidurinę mokyklą, dabar – Lieporių) mes ir toliau susitinkame, ypač su tais, kurie liko gyventi Šiauliuose. Kas penkmetį organizuojame klasės susitikimus.

 

Studijos

Mano studijų kelias prasidėjo Šiaulių pedagoginiame institute (dabar – Šiaulių universitetas). Įgijau fizikos mokytojo specialybę. Pedagogika ir fizika – man artimos, mano mėgstamos sritys, todėl jas ir pasirinkau. Tiesa, iš pradžių norėjau pasirinkti chemijos mokslus, bet sveikatos išvados mano ketinimams sutrukdė. Studijas baigiau su pagyrimu. Toks ir buvo mano tikslas, kurį nuosekliu darbu pavyko pasiekti. Buvau aktyvus ir mokinys, ir studentas: dalyvavau studentų klubo veikloje, įvairiuose renginiuose.

Jau gerokai vėliau Šiaulių universitete įgijau švietimo magistro laipsnį, M.Romerio universitete teisės magistro laipsnį. Drąsiai galiu sakyti, kad mokausi visą gyvenimą. Turiu galvoje ne tik universitetines studijas.

 

Darbas

Studijų metais pradėjau dirbti Šiaulių universiteto mechanikos laboratorijoje. Tai buvo mano pirmoji darbovietė, kurią man gera prisiminti ir kuri man suteikė dar gilesnes fizikos žinias.

   

Universitetines studijas baigiau su pagyrimu, todėl galėjau rinktis, kur noriu toliau gyventi ir dirbti. Pasirinkau Kauną – pradėjau dirbti fizikos mokytoju Kauno 36-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Palemono vidurinė mokykla). Dėl asmeninių priežasčių tais pačiais metais grįžau į Šiaulius. Dirbau techniku Šiaulių universiteto Fizikos katedroje, vėliau – direktoriaus pavaduotoju Šiaulių 21-ojoje vidurinėje, o direktoriaus pareigas pradėjau eiti Gytarių vidurinėje mokykloje.

Direktoriaus duona, iš esmės, nėra lengva – tenka prisiimti didžiulę atsakomybę už moksleivius, mokytojus, spręsti ūkinius klausimus. Džiaugiuosi, kad pradėjau dirbti naujoje mokykloje, pats prisidėjau prie kolektyvo formavimo. Iš tikrųjų buvome puiki komanda, nė vienas į darbą valdiškai nežiūrėjome.

   

Apibendrindamas galiu pasakyti, kad turiu 12 metų pedagoginio darbo patirtį. Man gera matyti, kaip formuojasi asmenybė, kaip būdamas mokytoju gali prie to nemaža dalimi prisidėti. Tai ir džiaugsmas, dvasinis pasitenkinimas, bet kartu ir didžiulė atsakomybė. Mano manymu, mokytojas turi mylėti savo darbą, būti savo srities specialistas, profesionalas ir turėti milžinišką kantrybę, toleranciją. Be to, reikia mokėti ir kalbėti su vaikais: reikia su jais bendrauti jų kalba ir, svarbiausia, tęsėti vaikui duotą žodį.

Sportas

Nors mokykloje buvau atleistas nuo intensyvaus sporto, stengiausi ir tuomet, ir dabar nuolat judėti, nesustabarėti. Judėjimas, mano galva, suteikia žmogui ir kūno, ir dvasios tvirtumo. Sportuodamas naudingiausiai praleidi savo laisvą laiką, atgauni jėgas. Mano galva, būtina atrasti laiko ir sportui.

   

Nesu įsitraukęs į profesionalųjį sportą, tiesiog dėl savęs žaidžiu krepšinį, tinklinį, bet labiausiai mane pavergęs – radijo sportas. Man šis sportas – tikras malonumas. Priklausau 15 radijo sporto aistruolių klubų. Iš šio sporto man labiausiai patinka vykdyti tam tikras užduotis ir rinkti diplomus. Esu entuziastingas diplomų „medžiotojas“!

Dar iš sporto šakų man patinka Formulė-1, futbolas, bet labiausiai mane, kaip ir daugelį lietuvių, pavergęs krepšinis. Žavėjo M. Džordanas, jis fantastiškai žaidė be jokių dopingų. Tikras talentas. Savais sportininkais taip pat žaviuosi, stengiuosi juos palaikyti, sergu už lietuvaičius, žaidžiančius ne Lietuvos klubuose.

Sportas mano gyvenime užima nemažą laiko dalį – organizuoju įvairius sporto renginius, moksleivių krepšinio lygą, moksleivių boulingo čempionatus, remiu žmonių su negalia sporto renginius, Lietuvos radistų čempionatą. Taigi visa mano veikla labai persipynusi su sportu.

2017 metų pavasario sesijos ir tarpsesijinio laikotarpio žmogaus teisių komiteto veiklos ATASKAITA


Už Šiaulius

Valerijus Simulik

Lietuvos Respublikos Seimas

LIONS klubai Lietuvoje

Asociacija Savanoriški saugos būriai