Valerijus Simulik Valerijus Simulik
2014 Gruodžio 21 d.

TEISĖKŪRA

Valerijus Simulik Tarptautinė mokytojų diena – gera proga ne tik moksleiviams pasveikinti savo mokytojus, bet ir padiskutuoti apie švietimo sistemą, kuri jau ne vienerius metus išgyvena drebinančias reformas. Apie tai šiandien kalbamės su Seimo nariu šiauliečiu Valerijumi Simulik, kuris daug metų pats praleido mokykloje – ir kaip moksleivis, ir kaip mokytojas, ir kaip mokyklos direktorius.

Ne vienerius metus dirbote mokykloje. Kaip švenčiate mokytojo dieną?

Net dirbant Seime Tarptautinės mokytojo dienos šventimas nepasikeitė – visuomet ją švenčiu mokykloje. Dabar, tiesa, esu labiau sveikintojas, nei sveikinamasis, bet pasitaiko, kad buvę moksleiviai bei kolegos ir dabar dar prisimena.

Mokytojo diena – gera proga padiskutuoti apie švietimo sistemą. Ir ne tik apie džiugius dalykus. Ne vienerius metus trunkanti švietimo reforma vis nesibaigia. Kiekvienais metais įgyvendinamos vis kitos naujovės, vis kiti mokiniai išbando „naują tvarką“. Jūs tą sistemą matote ne tik kaip politikas, bet ir kaip buvęs mokytojas bei mokyklos vadovas. Gal galite pasidalinti savo vertinimais?

Seimo narys Valerijus Simulik
2014 m. rugsėjo 23 d.

Praėjusią savaitę škotai balsavo dėl Škotijos nepriklausomybės. Audringai, per diskusijas, argumentus ir milžinišką aktyvumą referendumo dieną, škotai nedidele persvara nusprendė, kad Škotija liktų Jungtinėje Karalystėje. Bet nusprendė. PATYS.

Škotai tikrai gali didžiuotis. Ne dėl to, kokį sprendimą jie priėmė. Tikėtina, kad į klausimą apie sprendimo teisingumą 55,3 proc. škotų atsakytų vienaip, kiti 44,7 proc. - kitaip. Tačiau pats procesas tikrai vertas pasididžiavimo. Milžiniškas žmonių aktyvumas referendume rodo, kad klausimas buvo labai aktualus, o pati referendumo organizavimo kultūra parodė pavyzdį visai Europai. Taikus, demokratinis procesas, be mėginimų spekuliuoti žmonių įsitikinimais, požiūriais, supratimais tikrai buvo pavyzdinis. Šis pavyzdys greičiausiai paskatins ir tolesnes diskusijas dėl katalonų ateities Ispanijoje, nes jau yra pavyzdys kaip subtilius klausimus galima išspręsti nemanipuliuojant, kultūringai, teisiškai, demokratiškai. Lietuvos politikams tikrai dar yra ko pasimokyti.

LR Seimo narys Valerijus SimulikSeime registravome įstatymo pataisą, kuri užtikrintų nuo partijų nepriklausomiems kandidatams galimybę rinkimų metu turėti tokias pat teises, kaip partiniams kandidatams. Kalbu apie visuomeninių rinkimų komitetų (nepriklausomų kandidatų sąrašų) valią nuspręsti, kaip vadinsis iš nepriklausomų kandidatų sudarytas sąrašas. Šiuo metu galioja įstatymo nuostata, kuri numato, kad visi nepriklausomų kandidatų sąrašai turi būti pavadinti „ Rinkimų komitetas X“. Pavadinime gali būti keičiama tik raidė, atsižvelgiant į tai, kada sąrašas užregistruotas.

Lietuvoje politinėms partijoms priklauso maždaug 2 proc. gyventojų.  O kiti 98 proc. nepriklauso. O iš jų absoliuti dauguma, kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, partijomis nepasitiki. Tačiau „partinukai“ iki šiol išsaugojo teisę spręsti, kaip bus valdoma valstybė, kokiu keliu turi vystytis ekonomika, kaip dalijami surinkti mokesčiai, ką turime galvoti atėję prie urnų rinkimų dieną. Tų 98 proc. atstovams rinkimuose uždrausta netgi vadintis vardu. Kaip sovietinių laikų kalėjimuose – „Kalinys nr. 5689“.

LR Seimo narys Valerijus SimulikKrepšinį religija vadinančioje šalyje sunku surasti lėšų Krepšinio muziejui – su tokia realybe susiduriantis Joniškio muziejaus įkūrėjas Leonas Karaliūnas nenuleidžia rankų ir toliau generuoja idėjas, kaip kuo geriau ir įdomiau pristatyti Lietuvos krepšinį.

Parėmė vienintelis parlamentaras

Krepšinio mylėtojai šiomis dienomis nenuleidžia akių nuo televizoriaus – visi laukia Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pasirodymų Pasaulio krepšinio čempionate. Joniškio krepšinio muziejaus įkūrėjas Leonas Karaliūnas šiemet už Lietuvos rinktinę žada sirgti Ispanijoje. Atsipalaiduoti ir krepšinio karštligei muziejaus įkūrėjas gali atsiduoti po didelių darbų – šiemet, švenčiant muziejaus penkerių metų sukaktį, dienos šviesą išvydo dar vienas Leono Karaliūno „kūdikis“ – knyga „Krepšinio legendų muziejus“.

Baltijos jūros šalių parlamentarai aptarė bendradarbiavimą Baltijos jūros regione2014 m. rugpjūčio 24–26 dienomis Olštyne (Lenkijos Respublika) vyko Baltijos jūros valstybių parlamentinė konferencija, kurioje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys Valerijus Simulik.

Aplink Baltijos jūrą esančių valstybių parlamentų bei regioninių parlamentų nariai aptarė bendradarbiavimą Baltijos jūros regione, aplinkosauginį palikimą, Baltijos jūros kultūrinį paveldą, tvarią Baltijos jūros regiono ateitį bei socialinės ir sveikatos priežiūros naujoves.

SSB būrių prezidentas Aleksandras Bielyj ir SSB būrių steigimo iniciatorius Seimo narys Valerijus Simulik dalyvauja aplinkos tvarkymo akcijoje "Darom".Savo saugumu rūpinasi kiekvienas. Vieni stato aukštas tvoras, kiti įsirenginėja sudėtingas ir brangias signalizacijas, treti draudžiasi draudimo bendrovėse. Būrys šiauliečių prieš penkerius metus savo saugumu nusprendė pasirūpinti originaliu būdu – įkūrė asociaciją „Savanoriški Saugos Būriai“ (SSB), kurie jau penkerius metus palaiko viešąją tvarką įvairiuose renginiuose, teikia paramą sunkiai gyvenantiems bei vykdo nusikaltimų prevenciją. Šio būrio iniciatorius Seimo narys Valerijus Simulik džiaugiasi, kad būrio nariams užteko pasiryžimo ir noro rūpintis artimų žmonių ir visų šiauliečių saugumu.

Juos vienija Šiauliai!

SSB būrio prezidentas Aleksandras Bielyj šiam būriui vadovauja antrus metus.

„Į saugos būrius atėjau pagal skelbimą laikraštyje“,- prisimena šiandien A.Bielyj. Iki tol nepažinojęs ir saugos būrių iniciatoriaus Seimo nario Valerijaus Simulik. Prie saugos būrių Aleksandras prisijungė norėdamas apsaugoti savo vaikus.

Stebint viešoje erdvėje verdančią diskusiją apie visuotinį sekimą, kyla esminis klausimas – kam naudinga, kad šis klausimas nebūtų sprendžiamas?

Įvairūs politikai, teisininkai, politikos ir teisės ekspertai jau ne vienerius metus svarsto, kaip išsaugoti žmonių teises į privatų gyvenimą, kaip pažaboti pareigūnų savivalę. Tačiau rezultatas kol kas nekoks – nors visi viešai sutaria, kad žmogaus teisių apsauga, jo privataus gyvenimo klausimai turi būti apsaugoti nuo pašalinių intervencijos, tačiau klausimo sprendimas nepajuda, nors tu ką.

Kaip žinome, specialiosios tarnybos asmenį sekti gali ir be teisėjo sankcijos. Esu skaičiavęs, kad kriminalinę žvalgybą gali atlikti 8 Lietuvos institucijos. Leisiu sau pajuokauti – kiekvienam piliečiui tenka po vieną sekėją, o Seimo, Vyriausybės nariams ir žurnalistams – po du.

Keletą savaičių atgal iš žiniasklaidos teko sužinoti, kad Seimo nario Valerijaus Simulik komanda skaldo Šiaulių socialdemokratų skyrių.

Prieš kelis metus, likvidavus socialliberalų partiją, buvome pakviesti ir mielai įsijungėme į Socialdemokratų partijos darbą Šiauliuose. Visuomet buvome gyvybingi, aktyvūs ir susitelkę, todėl mielai sutikome visa komanda pratęsti darbą kartu su socialdemokratais.

Valerijus SimulikTiems, kurie nuolat dejuoja dėl mūsų valstybės gerovės, dėl neužtikrintos ateities, Seimo narys Valerijus Simulik turi gerą patarimą – šiandien pat pradėti rūpintis mūsų šalies vaikais ir jaunimu, nes nuo jų priklausys, kokioje šalyje gyvensime. Ir parlamentarui tai nėra tuščios kalbos – vienas svarbiausių jo veiklos prioritetų jau daugelį metų yra įvairiapusis vaikų ir jaunuolių lavinimas, pagalba tiems, kuriems reikalingas ypatingas palaikymas.

Palaikymas ir parama būsimam kariškiui

Šiaulietis Oridijus Dapševičius, šiemet pabaigęs Saulėtekio gimnaziją, nuo mažens svajoja tapti kariškiu ir pagal savo išgales stengiasi to tikslo siekti – domisi karyba, ieško įvairių galimybių kuo plačiau susipažinti su šia sritimi. Oridijaus mamai mirus, jo globėja yra močiutė. Pokalbio metu Oridijus džiaugėsi, kad močiutė, nors jau sulaukusi nemažai metų, bet vis dar sveika ir energinga. Dviese su ja jaunuolis rūpinasi savo buitimi, nors pinigų trūkumas neretai verčia atsisakyti įvairių sumanymų.

Valerijus SimulikŠvietimo įstaigos pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programą turi galimybę mokyklose ir darželiuose pagerinti sveikatos priežiūros paslaugas.

Norint išnaudoti Norvegijos teikiamą paramą iki šių metų rugpjūčio 27 dienos reikia pateikti paraiškas pagal 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos Nr. LT11 „Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos“ priemonę „Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose gerinimas“.

Programa siekiama prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų Europos ekonominėje erdvėje mažinimo bei dvišalių santykių tarp Norvegijos ir Lietuvos stiprinimo, pagerinti visuomenės sveikatą ir sumažinti sveikatos netolygumus Lietuvos Respublikoje.

Priemonės tikslas – pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Visas programos biudžetas – daugiau kaip 4 mln. litų (1.162.358 EUR). Mažiausias prašomas finansavimo dydis projektui įgyvendinti yra – 690.560,00 Lt (200.000,00 EUR). Didžiausias prašomas finansavimo dydis projektui įgyvendinti yra – 863.200,00 Lt (250.000,00 EUR). Projekto finansavimo intensyvumas - paramos ir bendrojo finansavimo lėšos sudaro 100 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

<< < Puslapis 2 iš 24 > >>

Lietuvos Respublikos Seimas

LIONS klubai Lietuvoje

Asociacija Savanoriški saugos būriai

Už Šiaulius