Valerijus Simulik Valerijus Simulik
2019 Liepos 21 d. LR Seimo nario priimamasis dirba pirmadieniais nuo 11.00 iki 13.00 val.

TEISĖKŪRA

Lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja)

Valerijus Simulik

Šiandieniniame politinio bei visuomeninio gyvenimo vingrybėse, kovose būsiu labai nepopuliarus, bet negaliu nutylėti – nors sakoma „tylėjimas – auksas“... Gal mes (gyvenantys Lietuvoje) apsispręskime ar esame Europinė valstybė, gerbianti teisę, jos normas, ar pretenduojame į kažkokią tai trečiojo pasaulio valstybę, kur kažkas gali keisti teisines normas taip kaip „reikia“.

Pas mus jau buvo keičiamos teisinės normos pagal „užsakymą“, „nurodymą“. Gaila, kad tada tiems kam tai buvo taikoma išsigando ir nei vienas nesikreipė į teismus ginant savo ir valstybės teisines normas. Noriu pasidalinti keletu samprotavimų. Džiaugiuosi, kad mane pakonsultavo jauni, nepriklausomi, teisę vertinantys bei gerbiantys žmonės.

Lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Šis teisės principas reiškia, jog bet kuris teisės aktas, laiko prasme, galioja tik į priekį. Tai taip pat reiškia, jog bet kuris įstatymas gali reglamentuoti tik tuos konkrečius visuomeninius santykius, kurie atsiras po jo paskelbimo. Šis, teisės moksle seniai žinomas principas, be kitą ko, atspindi ir teisės viršenybę (nes draudžia iškelti įstatymą virš teisės), kurios siekis numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Pažymėtina, jog teisės moksle yra žinoma istorinė dviejų modelių konkurencija. Pirmasis yra įstatymo viršenybės. Jis būdingas totalitariniams režimams, o jo esmė – įstatymu galima nurodyti, jog jis galioja visuomeniniams santykiams atsiradusiems dar iki įstatymo įsigaliojimo. Kitaip tariant, įstatymas tampa svarbesnis už teisę ir teisinės valstybės pamatinius principus.

Antrasis modelis – teisės viršenybės. Teisės viršenybė reiškia, jog bendrieji teisės principai negali būti pažeidžiami įstatymu, įskaitant, bet neapsiribojant ir tai, jog įstatymai negali nustatyti reguliavimo tiems santykiams, kurie atsirado iki įstatymo įsigaliojimo. Žinoma, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek ir Konstitucinio Teismo doktrina aiškiai nurodo, jog Lietuvoje pasirinktas ir puoselėjamas teisės, o ne įstatymo viršenybės modelis. Pažymėtina, jog kai kuriais atvejais leidžiamos išimtys ir įstatymas gali galioti atgal, tačiau išimčių sąrašas yra baigtinis. Jos aptartos tekste žemiau.

1994 m. balandžio 21 d. Konstitucinis Teismas išaiškino: „teisės teorija ir teisės tradicijos leidžia daryti išvadą, kad teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė: įstatymas atgal negalioja. Tai reiškia, kad norminiai aktai paprastai netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms, kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo.

Aptariamame Konstitucinio Teismo sprendime detalizuotos ir išimčių iš nagrinėjamo principo galimybės (todėl išaiškinime vartojami žodžiai „paprastai netaikomi“). Baudžiamojoje ir administracinėje teisėje leidžiamas įstatymo galiojimas atgal tais atvejais, kai jis palengvina kaltinamojo padėtį (Baudžiamojo kodekso 3 str.; Administracinių nusižengimų kodekso 3 str.). Toks modelis atitinka ir Europos Žmogaus teisių konvencijos 7 str. nuostatas, reikia sutikti, jog išvardytais atvejai Lex retro non agit principas nėra pažeidžiamas.

Be to, papildomai galima pastebėti, jog kai kurie konstituciniai institutai, neatsiejamai susiję su baudžiamąja teise, taip pat turi galiojimo atgal požymių, o būtent, Seimo skelbiami amnestijos aktai ir Respublikos Prezidento skelbiami malonės dekretai. Tačiau tai yra baigtinis išimčių sąrašas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (reglamentuojant amnestijos ir malonės institutus), įstatymuose (Baudžiamajame ir Administracinių nusižengimų kodeksuose) ir Konstitucinio Teismo doktrinoje (1994 m. balandžio 21 d. sprendime).

Tai pažymėta ir 1994 m. balandžio 21 d. Konstitucinio Teismo nutarime. Teismas konstatavo, jog: „kitose teisės srityse retroaktyvaus (atgal galiojančio) įstatymo priėmimas gali neigiamai atsiliepti asmenų teisėms. Retroaktyvus įstatymas įsibrauna į anksčiau galiojusio įstatymo reguliavimo sferą ir pakeičia ankstesnio įstatymo nustatytas asmenų teises ir pareigas. Dėl to atsiranda teisinės pasekmės, kurios gali būti palankios vienai šaliai, bet nepalankios kitai.“

Taigi, tokie įstatymų projektai prieštarautų teisės viršenybės principui, nes galimai pažeistų teisinį principą Lex retro non agit bei Konstitucinio Teismo doktrinai, nes neigiamai paveiktų praeityje atsiradusių teisinių santykių dalyvių teises, jų teisėtus lūkesčius tarnybiniuose santykiuose. Iš Konstitucinio Teismo doktrinos aišku, jog praeityje atsiradusiems santykiams negalioja net ir tie įstatymai, kurie palengvina asmenų padėtį, išskyrus tik baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylas, o tie įstatymai kurie pasunkina asmenų padėtį - atgal negalioja visais atvejais.

Norisi tikėti, kad ateina laikas objektyviai įvardinti ir įvertinti tokių įstatymų atsiradimą, teikimą, argumentavimą bei pasekmes. Siekiant kurti modernią, šiuolaikišką valstybę, kuri būtų ne tik geografiškai Europos kontinente, bet būtų tikra Europinė valstybė savo esme bei turiniu.


Už Šiaulius


Už Šiaulius


2017 metų pavasario sesijos ir tarpsesijinio laikotarpio žmogaus teisių komiteto veiklos ATASKAITA


Valerijus Simulik

Lietuvos Respublikos Seimas

LIONS klubai Lietuvoje

Asociacija Savanoriški saugos būriai