Valerijus Simulik Valerijus Simulik
2019 Spalio 18 d. LR Seimo nario priimamasis dirba pirmadieniais nuo 11.00 iki 13.00 val.

TEISĖKŪRA

ŽTK pirmininkas V. Simulik: žmogaus teisių tikslas – orus ir laisvas žmogus, darni visuomenė. Ką darome ne taip?

Gruodžio 10 d. minima Tarptautinė žmogaus teisų diena ir pažymimos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 70-osios metinės. Ši deklaracija iškėlė žmogaus teisių principus, kaip idealą, kurio turi siekti visos pasaulio šalys, visos bendruomenės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnis skelbia „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“. Demokratinė visuomenės tvarka besąlygiškai paiso žmogaus teisių ir siekia jas įgyvendinti. Žmogaus teisės yra universalios, tai reiškia  lygiai taikomos kiekvienam, visur ir visada. Žmogaus teisių turinys yra nekintamas ir negali būti keičiamas dėl politinių nuotaikų svyravimo.

Tačiau įgyvendinant žmogaus teises, dažniausiai kyla klausimų dėl susiduriančių kelių teisių   proporcingo santykio. Teisė žinoti, teisė skleisti ir gauti informaciją versus asmens teisė į privatų gyvenimą, asmens teisė į garbę ir orumą. Kur baigiasi privatus gyvenimas ir prasideda viešas interesas, žmogaus teisės (vaiko, moters, senolio...) privačiame šeimos gyvenime, stereotipinis požiūris į moters vaidmenį visuomenėje – ką tai reiškia? Tai klausimai, kurie nuolat keliami Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) darbotvarkėje.

ŽTK, pasitikdamas Deklaracijos 70-tąsias metines, lapkričio mėnesį surengė net 5 konferencijas, skirtas aktualioms žmogaus teisių temoms, dėl kurių visuomenė diskutuoja, kurios yra jautrios, dėl kurių kyla įvairių interpretacijų, ginčų ar abejonių.

Lapkričio 23 d. diskutuota šiandien ypač neraminančia vaikų tema. ŽTK bendradarbiaudamas su Vaiko teisių apaugos kontrolieriaus įstaiga surengė konferenciją „Tarptautiniai įsipareigojimai vaikams – ar pastebime pažangą“: Konferencijoje kalbėta apie tai, kad Žmogaus teisės visų pirma yra vaikų teisės. Jei vaikystę vaikai išgyvens neturėdami teisių, tai su tokiu paveldu jie įžengs ir į suaugusiųjų gyvenimą – apie tai kalbėjo ne vienas konferencijos dalyvis.

ŽTK narė Viktorija Čmilytė-Nielsen,  pradėdama renginį, pažymėjo, kad tarptautinėmis sutartimis mes įsipareigojome „gerbti vaiko poreikius, jo teises, jausmus, pripažinti vaiko talentus ir idėjas“. Sutinku su komiteto narės teiginiui, kad šie tarptautiniai įsipareigojimai yra būtini mums patiems, mūsų ateities  visuomenei, mūsų visuomenės gebėjimui siekti pažangos ir gyventi santarvėje.

Nežiūrint žmogaus (vaiko) teisių tikslo kurti darną visuomenėje, saugoti kiekvieno visuomenės nario laisvę, garbę ir orumą, šiomis dienomis nesutarimas dėl vaiko teisių įžiebė nesutarimus ir baimę. Taip, siekdami saugoti vaikus nuo smurto, padarėme klaidų. Ir nėra klaida tai, kad aiškiai uždraudėme smurtą prieš vaiką, kaip auklėjamąją priemonę. Klaida yra tai, kad ne pakankamai proporcingai įvertinome vaiko teisę augti šeimoje, tėvų reikšmę vaiko gyvenime. Vaiko apsauga nuo smurto neturi virsti neproporcingu instituciniu smurtu visai šeimai. Taigi turėtume susitelkti ne tam, kad grąžintume „lengvą“ smurtą į šeimą, o tam, kad atitaisytume padarytas klaidas ginant vaiką nuo smurto.

Vaiko teisių apsaugos reformos spragos buvo išryškintos žiniasklaidos dėka. Taigi žodžio laisvė – vienas esminių žmogaus teisių ir laisvių elementų, galinčių nulemti esminius pokyčius žmogaus ir visuomenės gyvenime. Lapkričio 26 dieną ŽTK kartu Su Vilniaus universiteto Teisės fakultetu surengė konferenciją „Žiniasklaidos teisė: problemos ir lūkesčiai“. Konferencijos metu advokatė profesorė, ŽTK visuomeninė patarėja – ekspertė dr. Liudvika Meškauskaitė pristatė monografiją „Žiniasklaidos teisė – visuomenės informavimo teisė“. Kalbėdama apie žiniasklaidos įtaką visuomenės ir žmogaus gyvenimui, profesorė pasisakė tiek apie griaunamą, tiek apie kuriamą viešojo žodžio jėgą. „Dirbdama advokate, susidurdama su tomis problemomis iš vidaus, aš mačiau daugybę atvejų, kai žmogus prieš žiniasklaidą yra visiškai bejėgis. Žiniasklaida gali be pagrindo išaukštinti žmogų arba žmogų be pagrindo sunaikinti“, – kalbėjo profesorė. Pasak L. Meškauskaitės, tarp tokių žmonių buvo visokių, pradedant prezidentais, baigiant žmonėmis, padariusiais nusikaltimus. Monografijos autorė pristatė keletą iš daugybės monografijoje aptariamų žiniasklaidos teisės probleminių aspektų. Vienas jų – greitai ir ydingai keičiami su žiniasklaida susiję įstatymai. Pasak L. Meškauskaitės, pakeitus žalos atlyginimo reglamentavimą, griuvo neturtinės žalos atlyginimo ribos.  Profesorę neramina, kad kai žala priteisiama neadekvačiai maža, žmogaus teises pažeidinėti „apsimoka“. Kita iškelta problema, žurnalisto statuso reglamentavimo ir suvokimo, kas yra visuomenės informavimo priemonė, nebuvimas. Dabar „blogeris“ taip pat gali būti laikomas žurnalistu – žurnalistinės etikos taikymo ribos atsiduria neapibrėžtoje situacijoje. Konferencijoje buvo pabrėžtas ir esamas teigiamas žiniasklaidos vaidmuo informuojant visuomenę, o taip pat nuolatinė  būtina etiškos žiniasklaidos, kaip visuomenės gėrio, siekiamybė.

Lapkričio mėnesį ŽTK su partneriais organizavo dar tris konferencijas, kurios buvo skirtos moterų lygiateisiškumo įtvirtinimui. Smurtas prieš moteris, vyrų ir moterų atlyginimų skirtumai, nepakankamai įvertintas moterų vaidmuo siekiant taikos kariniuose konfliktuose – apie tai  kalbėta lapkritį vykusiose konferencijose („Moterų žmogaus teisės Lietuvoje 2018“, „Moterys, taika ir saugumas“, „Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo dvidešimtmetis“). Nors įstatyminiu lygmeniu moterų ir vyrų lygybė yra įtvirtinta, tačiau faktinių nelygybės pavyzdžių yra apstu – laukia dar daug darbų.

Taigi sveikinu visus su Tarptautine žmogaus teisių diena, linkiu  kiekvienam vadovautis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos iškeltais idealais – siekime būti  laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis.

Šiandien kviečiu apsilankyti Nacionalinio žmogaus teisių forumo renginiuose, kuriuos organizavo akademinė bendruomenė, valstybės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, (vienas organizatorių – ŽTK) Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.


Už Šiaulius


Už Šiaulius


2017 metų pavasario sesijos ir tarpsesijinio laikotarpio žmogaus teisių komiteto veiklos ATASKAITA


Valerijus Simulik

Lietuvos Respublikos Seimas

LIONS klubai Lietuvoje

Asociacija Savanoriški saugos būriai