Valerijus Simulik Valerijus Simulik
2018 Birželio 24 d. LR Seimo nario priimamasis dirba pirmadieniais nuo 11.00 iki 13.00 val.

TEISĖKŪRA

Žmogaus teisių komitetas Tarptautinės tolerancijos dienos išvakarėse lankė romus

Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) Tarptautinės tolerancijos dienos išvakarėse surengė išvažiuojamąjį posėdį į Romų visuomenės centrą. Komitetas siekė išsiaiškinti, kokios problemos kyla užtikrinant pilnavertį romų bendruomenės dalyvavimą Lietuvos visuomenės gyvenime, kiek keičiasi visuomenės požiūris į romų tautybės žmones, kokiu mastu diskriminacijos apraiškos yra nukreiptos į romus.

Posėdyje dalyvavo taboro gyventojai, savivaldybės, Tautinių mažumų departamento, Romų visuomenės centro atstovai, pažangus romų jaunimas.

Romai kenčia visuomenės netoleranciją – net išsilavinusio romų jaunimo vengia darbdaviai; internete pasisakantys asmenys siūlo taborą sulyginti su žeme, o teisėsauga neįžvelgia neapykantos kurstymo; gyventojai romams nenori nuomoti būsto; policijos pareigūnai, atlikdami kratas tabore, gąsdina vaikus, niokoja turtą – tai problemos, kurias įgarsino romai ŽTK nariams. Romus žeidžia ir nekorektiškai organizuojamos ekskursijos į taborą, o taip pat ir sulaikymo metu į protokolą įrašoma tautybė. Dėl tautybės įrašymo protokole stigmatizuojami visi bendruomenės nariai. Žiniasklaidos atstovai, aprašydami padarytą įstatymo pažeidimą, nevengia paminėti, kad pažeidėjas romas, tuo tarpu kad pažeidėjas, pavyzdžiui, lietuvis – niekada nerašoma. Tokius skundus išklausė komiteto nariai.

„Kaip beatrodytų romų jaunimas, kokį išsilavinimą beturėtų, susiduria su diskriminacija“, – kalbėjo Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Kvikas Ištvanas. Tai patvirtino ir kovotojas už romų teises, dainininkas, organizacijos RIO (Romų intelektualų organizacija) vadovas Gopalas Michailovskis. Pastarasis pristatė jauną romę merginą, kuri darbdaviui nusiuntė gyvenimo aprašymą, dalyvavo telefoniniame interviu ir buvo informuota, kad yra priimta dirbti. Tačiau susidūrus akis į akį su darbdaviu, darbdavys netruko pareikšti, kad ką tik priėmė kitą darbuotoją ir laisvų darbo vietų nebeturi.

Neprisistatęs taboro gyventojas pasakojo, kaip tabore, atlikdami kratas, pareigūnai daužo ir niokoja visą turtą. Ir tai daro vaikų akivaizdoje. „Štai – pareigūnų suniokotas pastatas, – pro langą į apgriuvusį statinį rodė vyras. – Jo rekonstruoti negalime, tai nelegalus statinys, o kur kitur gyventi šeima neturi“.

ŽTK narys Andrius Navickas domėjosi, ar žinant ko tabore esančiuose būstuose ieško pareigūnai, bendruomenė nesiima savireguliacijos priemonių. K. Ištvanas atsakė, kad bendruomenė neturi vykdyti policijos funkcijų ir pritaria tam, kad policija darytų, ką privalo daryti. Tačiau policija, vykdydama savo uždavinius turi gerbti žmogaus teises ir paisyti vaikų interesų.

ŽTK pirmininkas Valerijus Simulikas pažadėjo surengti bendrą policijos vadovų ir romų bendruomenės atstovų susitikimą bei aptarti, kaip vykdyti pareigą neviršijant įgaliojimų ir kaip bendruomenė turėtų prisidėti, kad romų vaikai nepatirtų baimių ir nematytų brutalaus elgesio pavyzdžių. V. Simulikas sakė, kad komitetas aiškinsis, ar organizuojamos tabore ekskursijos nepažeidžia romų bendruomenės narių orumo ir neprisideda prie neigiamo visuomenės požiūrio į romus, bus domimasi kuo pagrįstas yra tautybės įrašymas į teisės pažeidimo protokolą, ir nesant aiškaus pagrindimo, bus reikalaujama išbraukti šią, sukeliančią prielaidas diskriminacijai, nuostatą. Taip pat komitetas domėsis, ar neapykantos tautiniu pagrindu kurstymas internete yra atpažįstamas teisėsaugos, ar pareigūnai pakankamai turi žinių apie saviraiškos ir žodžio laisvės ribas, kai pažeidžiamas teisių proporcingumo principas.

 

Romai į Lietuvą atvyko apie XV a. vidurį. Jų imigraciją paskatino XV–XVII a. Europoje vykę romų persekiojimai, laisves varžantys įstatymai. Lietuvoje romai turėjo teisę laisvai keltis iš vietos į vietą, galėjo turėti savivaldą. 1918–1940 m. romai buvo visateisiai Lietuvos piliečiai. Nacių okupacijos metu nužudyta apie 500 romų arba kas trečias Lietuvos romas. Priverstiniams darbams deportuota apie 1000 romų. Pokariu Lietuvos romų gyvenimą labiausiai paveikė 1956 m. Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakas, įtvirtinęs prievartinę sedentarizaciją (Sedentarizacija – tai ilgalaikis klajokliškų genčių, bendruomenių įkurdinimas konkrečioje vietoje, pamažu pritaikant prie vietinių gyventojų gyvenimo būdo).

Kokybiniai pokyčiai romų gyvenime įvyko atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę: ėmė kurtis romų bendruomenės, vykdoma ir remiama projektinė, kultūrinė veikla. Tačiau analizuojant gyventojų apklausųrezultatus matyti, kad neigiamos nuostatos romų tautinės mažumos atžvilgiu nepriklausomybės laikotarpiu keitėsi nedaug: su romais vienoje kaimynystėje nenorintys gyventi ir dirbti vienoje darbovietėje teigė daugiausia iš visų etninių grupių gyventojų.

Viešoji įstaiga Romų visuomenės centras yra įkurta 2001 m. Įstaigos veiklos tikslai – įgyvendinti priemones, skirtas romų tautinės mažumos integracijai į Lietuvos visuomenės gyvenimą; skatinti romų tautinės tapatybės išsaugojimą, kultūros puoselėjimą ir tarpkultūrinį dialogą; kaupti, sisteminti statistinę, istorinę, demografinę medžiagą apie Lietuvos romus.

Romų visuomenės centras inicijuoja įvairius romų integracijos projektus, organizuoja kultūros renginius: koncertus, parodas, centre veikiančio ansamblio „Roma de drom“ pasirodymus.

Įstaigos administracija kaupia, sistemina bei platina medžiagą apie romų tautinę mažumą, padeda mokslininkams ir studentams atlikti tyrimus, rengia pranešimus bei straipsnius spaudai, dalyvauja televizijos ir radijo laidose, tarptautinėse konferencijose ir projektuose.

Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. – Olga Posaškova). Visa išvažiuojamojo posėdžio nuotraukų galerija


2017 metų pavasario sesijos ir tarpsesijinio laikotarpio žmogaus teisių komiteto veiklos ATASKAITA


Už Šiaulius

Valerijus Simulik

Lietuvos Respublikos Seimas

LIONS klubai Lietuvoje

Asociacija Savanoriški saugos būriai