Valerijus Simulik Valerijus Simulik
2017 Lapkričio 24 d. LR Seimo nario priimamasis dirba pirmadieniais nuo 11.00 iki 13.00 val.

TEISĖKŪRA

Apie žmogaus laisvę šmeižti ir pareigą atsakyti už šmeižtą

Apie žmogaus laisvę šmeižti ir pareigą atsakyti už šmeižtą

Kartu su šiuolaikinėmis technologijomis į mūsų gyvenimą atkeliavo daugiau laisvės. Laisvės žinoti, reikšti savo nuomonę. Tačiau kai daugiau laisvės, daugiau ir atsakomybės. O svarbiausia, jog daugiau laisvės anaiptol nereiškia, jog galiu daryti bet ką ir man nieko už tai nebus.

Anksčiau garbė ir orumas buvo ginami labai paprastai. Pvz., kaimo bernai visus dėl reputacijos kilusius klausimus staigiai išsiaiškindavo už artimiausio kampo. Šiandien garbę ir orumą galime ginti kitokiais būdais. Civilizuotais. Gyvename teisinėje valstybėje, naudojame teisines priemones.

Nors juokaujant turbūt būtų galima pastebėti, kad baimė „gauti į nosį“ kartais atlikdavo tam tikrą pozityvų ir prevencinį vaidmenį smegenų veiklos efektyvumui. Tai ne dabar.

Ir konkretus pavyzdys. Pernai rudenį, artėjant Seimo rinkimams, viename iš vietinių Šiaulių portalų buvo paskelbtas straipsnis apie STT atliktas kratas. Po straipsniu pasirodė anoniminis komentaras, kuriame klausiama: „Kodėl nesulaikyti broliai „rankelės“ Žakaris su Simulik kurie nuotraukose puikavosi prie bendro stalo. Juk tai jie tikrieji „krikštatėviai“ tų kurie tiesiogiai grobsto pinigus. Broliai „rankelės“ vėliau tuos pinigus paskirsto ten kur reikia. Tai yra klasikinis mafijos modelis“ (kalba netaisyta).

Tada su kolega, tuometiniu Seimo nariu Edvardu Žakariu, kreipėmės į prokuratūrą. Ačiū pareigūnams už efektyvų darbą: jie greitai nustatė, iš kokio kompiuterio buvo rašytas minėtas komentaras ir kas tuo kompiuteriu naudojasi. Rašytojas, žinoma, teisinosi, kad savo komentaru nenorėjo įžeisti ar paniekinti manęs ar mano kolegos (žinoma, juk būti išvadintais „krikštatėviais“ ir „mafijozais“ yra didelė garbė kiekvienam iš mūsų, tiesa?).

Kartu su kolega, gindami savo garbę ir orumą, pasinaudojome teisinėmis priemonėmis ir privataus kaltinimo tvarka kreipėmės į teismą dėl šmeižto. Ne dėl to, kad baudžiamąja byla ir teistumu sugriautume gyvenimą žmogui, kuris, matyt, galvojo, kad šiandien Lietuvoje galima daryti bet ką ir likti nenubaustam. Todėl, kad teisinėje valstybėje kiekvienas privalo atsakyti už savo veiksmus ar žodžius – o šmeižti draudžia įstatymai.

Tą turėtų suvokti bei įsisąmoninti tiek teisėsaugos nustatytas anonimas, tiek ir kiti, kuriems kartais galbūt kyla minčių parašyti ką nors šmeižikiško. Nebaudžiamų ar nenustatomų nėra.

Pasipelnyti taip pat nesiekiame. Jei teismas kaltininkui skirs piniginę baudą, visas priteistas lėšas pervesime visuomeninėms organizacijoms. Kaltininkas galės džiaugtis tokiu būdu prisidėjęs prie sveikesnės ir gražesnės visuomenės kūrimo.

Kita vertus, visuomet yra galimybė dovanoti. Ją rimtai svarstyčiau: su sąlyga, jei mus apšmeižęs žmogus viešai atsiprašytų ir pasakytų, kad gailisi.

Grįžtant į pradžią: Lietuvoje mes turime neįkainojamą turtą – laisvę. Mūsų Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad ,,Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“. Tačiau tai turėtų būti daroma argumentuotai, paisant kito žmogaus laisvių galvoti kitaip – ir nenusižengiant teisinėms normoms, kurių privalu laikytis visiems be išimties.

LR Seimo narys Valerijus Simulik


2017 metų pavasario sesijos ir tarpsesijinio laikotarpio žmogaus teisių komiteto veiklos ATASKAITA


Už Šiaulius

Valerijus Simulik

Lietuvos Respublikos Seimas

LIONS klubai Lietuvoje

Asociacija Savanoriški saugos būriai